Kraujo spaudimas svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį – sumažėja. Bet kartais kraujospūdis vietoje normalaus, būna per žemas arba per aukštas.
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) atsiranda tada, kai per kraujagysles tekančio kraujo jėga nuolat yra per didelė.
Žemas kraujospūdis (hipotenzija) dažniausiai būna miego metu, tačiau gali būti ir dėl kitų aplinkybių.
Šiame straipsnyje apžvelgsime normalų, žemą, aukštą ir šokinėjantį kraujo spaudimą, jų simptomus, priežastis, gydymą ir kt.
Žemas kraujo spaudimas – kas tai?
Kraujospūdis kyla ir mažėja, reaguodamas į įprastą veiklą, pavyzdžiui, miegą ir judėjimą.
Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija.
Žemas kraujospūdis kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą.
Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.
Kas sukelia žemą kraujospūdį?
- nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio;
- sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio;
- dehidratacija;
- endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos);
- ilgalaikis gulimas rėžimas;
- didelis kraujo netekimas dėl traumos;
- kraujo infekcijos.
Žemo kraujospūdžio simptomai
- nuovargis arba energijos trūkumas;
- galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite;
- liūdesys, prasta nuotaika;
- matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.
Hipotenzijos gydymas
Jūsų gydymo planas priklausys nuo to, kas sukelia hipotenziją. Gali būti tokie būdai kaip:
- Gyvenimo būdo pokyčiai. Kartais pakeitus tam tikrus įpročius gali sumažėti kraujospūdis.
- Papildomas vandens suvartojimas. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
- Daugiau judėkite. Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
- Pakeiskite savo mitybos įpročius. Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
- Pasitelkite medicininį gydymą. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.
Ką valgyti esant žemam kraujo spaudimui?
Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį. Maistas, kuris gali padėti esant žemam kraujo spaudimui:
- Maisto produktai, turintys daug vitamino B12. Per mažas vitamino B-12 kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, kuri gali sukelti žemą kraujospūdį ir nuovargį. Geriausi maisto produktai, kuriuose yra daug vitamino B12 – tai mėsa, kiaušiniai.
- Maisto produktai, turintys daug folio rūgšties. Per mažas folio rūgšties kiekis taip pat gali prisidėti prie anemijos. Maistas, kuriame gausu folio rūgšties: šparagai, pupelės, lęšiai, citrusiniai vaisiai, žalumynai, kiaušiniai, gyvūnų kepenys.
- Druska. Sūrus maistas gali padidinti kraujospūdį. Pabandykite valgyti rūkytą žuvį, marinuotus produktus, alyvuoges.
- Kofeinas. Kava ir arbata su kofeinu gali laikinai padidinti kraujospūdį, stimuliuodama širdies ir kraujagyslių sistemą ir padidindama širdies susitraukimų dažnį.
Aukštas kraujospūdis – kas tai?
Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai.
Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis.
Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas.
Hipertenzija yra gana dažnas sveikatos sutrikimas.
Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų.
Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams.
Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas.
Hipertenzijos gydymas apima tiek receptinius vaistus, tiek sveikos gyvensenos pokyčius.
Jei problema nėra sprendžiama, ilgainiui tai gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.
Kraujo spaudimas: norma
Kraujospūdžio normą rodo du skaičiai.
Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują.
Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų.
Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:
- Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
- Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
- Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
- I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
- II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.
Spaudimas nustatomas su kraujospūdžio matuokliu. Netinkamai prigludęs matuoklis gali parodyti netikslius rodmenis.
Vaikų ir paauglių kraujospūdžio rodmenys skiriasi. Jeigu jums prireiks stebėti savo vaiko kraujospūdį, paklauskite vaiko šeimos gydytojo, koks yra jūsų atžalos sveikas diapazonas.
Kraujo spaudimas | Sistolinis (mm Hg) | Diastolinis (mm Hg) |
|---|---|---|
Žemas normalus | 90-100 | 60-65 |
Normalus | 120-129 | 80-84 |
Aukštas normalus | 130-139 | 85-89 |
I laipsnio hipertenzija | 140-159 | 90-99 |
II laipsnio hipertenzija | 160-179 | 100-109 |
Hipertenzijos krizė | >180 | >110 |
Kokie yra hipertenzijos simptomai?
Hipertenzija paprastai yra nepastebima būklė. Daugelis žmonių nepajus jokių simptomų.
Gali prireikti metų ar net dešimtmečių, kol būklė pasieks pakankamai sunkų lygį, kad simptomai taptų akivaizdūs. Net ir tada šie simptomai gali būti siejami su kitomis problemomis.
Sunkios hipertenzijos atveju gali būti šie simptomai:
- odos paraudimas;
- kraujosruvos akyse;
- galvos svaigimas.
Priešingai, negu manoma, sunki hipertenzija paprastai nesukelia kraujavimo iš nosies ar galvos skausmo, išskyrus tuos atvejus, kai ištinka hipertenzinė krizė.
Geriausias būdas sužinoti, ar sergate hipertenzija, yra reguliariai pasitikrinti kraujospūdį.
Jei profilaktiškai sveikatą pasitikrinate tik kartą per metus, tuomet pasitarkite su gydytoju apie hipertenzijos riziką ir kitus rodmenis, kurių gali prireikti, kad galėtumėte stebėti savo kraujospūdį.
Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra buvę širdies ligų arba turite šios būklės rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti du kartus per metus pasitikrinti kraujospūdį.
Tai padeda išsiaiškinti visas galimas sveikatos problemas, kol jos dar netapo itin rimtos.
Kas sukelia aukštą kraujo spaudimą?
Yra dviejų tipų hipertenzija. Kiekvienas tipas turi skirtingą priežastį.
Pirminė hipertenzija
Šio tipo hipertenzija išsivysto palaipsniui, per tam tikrą laiką.
Dauguma žmonių turi tokio tipo aukštą kraujospūdį.
Pirminės hipertenzijos vystymuisi paprastai turi įtakos įvairių veiksnių derinys:
- Genai. Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę sirgti hipertenzija. Tai gali būti dėl genų mutacijų arba genetinių anomalijų, paveldėtų iš tėvų.
- Amžius. Vyresni nei 65 metų asmenys turi didesnę hipertenzijos riziką.
- Diabetas. Asmenims, kuriems diagnozuotas diabetas, yra didesnė hipertenzijos rizika.
- Nutukimas. Esant nutukimui, tas gali privesti prie širdies problemų, įskaitant hipertenziją.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu. Tiems, kas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, gali padidėti hipertenzijos rizika.
- Menkas fizinis aktyvumas. Sėslus kasdieninis gyvenimas, kai mažai judama, gali būti susijęs su hipertenzija.
Antrinė hipertenzija
Antrinė hipertenzija dažnai atsiranda greitai ir gali tapti sunkesnė nei pirminė.
Sąlygos, galinčios sukelti antrinę hipertenziją:
- įgimtos širdies ydos;
- inkstų liga;
- problemos su skydliauke;
- šalutinis vaistų poveikis;
- narkotikų vartojimas;
- antinksčių problemos;
- piktnaudžiavimas alkoholiu.
Aukšto kraujospūdžio diagnozavimas
Diagnozuoti hipertenziją taip pat paprasta, kaip matuoti kraujospūdį.
Jei jūsų kraujospūdis yra padidėjęs, jūsų gydytojas gali paprašyti, kad per kelias dienas ar savaites atliktumėte daugiau matavimų.
Hipertenzijos diagnozė retai nustatoma po vieno matavimo.
Jūsų gydytojas turi pamatyti ilgalaikės problemos įrodymų. Taip yra todėl, kad jūsų aplinka gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio.
Paprasčiausias pavyzdys – pastaruoju metu patiriamas stresas. Be to, kraujospūdžio lygis keičiasi visą dieną.
Jei jūsų kraujospūdis išlieka aukštas, gydytojas greičiausiai atliks daugiau tyrimų, kad pašalintų pagrindines ligas.
Šie tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti bet kokias antrines problemas, sukeliančias padidėjusį kraujospūdį. Jie taip pat gali įvertinti, kokį poveikį aukštas kraujospūdis galėjo turėti jūsų organams.
Per tą laiką gydytojas gali pradėti gydyti hipertenziją. Ankstyvas gydymas gali sumažinti ilgalaikės žalos riziką.
Aukšto kraujospūdžio gydymas
Daugybė veiksnių padeda gydytojui pasirinkti geriausią gydymo būdą. Šie veiksniai apima tai, kokio tipo hipertenzija turite ir kokios priežastys buvo nustatytos.
Pirminės hipertenzijos gydymas
Jei gydytojas diagnozuoja pirminę hipertenziją, tuomet gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aukštą kraujo spaudimą Jei vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba jie neveiksmingi, gydytojas gali paskirti vaistų.
Antrinės hipertenzijos gydymas
Jei gydytojas nustato pagrindinę problemą, sukeliančią hipertenziją, gydymas bus sutelktas į ją. Pavyzdžiui, jei vaistas, kurį pradėjote vartoti, padidina kraujospūdį, gydytojas išrašys kitus vaistus, kurie neturi šio šalutinio poveikio.
Kartais hipertenzija išlieka, nepaisant gydymo dėl pagrindinės priežasties. Tokiu atveju gydytojas padės pakeisti jūsų gyvenimo būdą ir paskirs vaistus, kurie padės sumažinti kraujospūdį.
Kaip numušti spaudimą namų priemonėmis?
Sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją sukeliančius veiksnius.
Pakalbėkime apie geriausius pokyčius spaudimui numušti.
Sveika mityba
Pusryčiams, pietums, vakarienei valgomas sveikas maistas širdžiai yra itin svarbi norint sumažinti aukštą kraujospūdį.
Tinkamai valdant hipertenziją, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies ligos, insultas ir širdies priepuolis, rizika.
Mitybos Planas
Sveika mityba širdžiai apima šiuos maisto produktus:
- vaisius;
- daržoves;
- pilno grūdo produktus;
- liesus baltymų šaltinius (vištieną, žuvį ir pan.).
Fizinio aktyvumo didinimas
Sporto pratimai ne tik padeda numesti svorio, bet ir gali padėti natūraliai sumažinti kraujospūdį ir sustiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą.
Pakaktų vos 30 minučių trukmės fizinio krūvio, atliekantį jį 5 kartus per savaitę.
Optimalus kūno svoris
Jei jus kamuoja nutukimas (aukštas kūno masės indeksas), sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti pasiekti optimalų kūno svorį ir taip palaipsniui sumažės kraujospūdis.
Streso valdymas
Streso valdymui gali padėti įvairi veikla:
- meditacija;
- joga;
- kokybiškas miegas;
- gilus kvėpavimas;
- masažas.
Priemones stresui mažinti ir miegui gerinti rasite apačioje:
Žalingų įpročių apribojimas
Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti.
Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles.
Taip pat jau minėjome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį.
Aukšto kraujo spaudimo poveikis organizmui
Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs. Jei hipertenzija negydoma, gali kilti rimtų, net mirtinų komplikacijų.
Tad pakalbėkime apie hipertenzijos komplikacijas.
Pažeistos arterijos
Sveikos arterijos yra lanksčios ir stiprios.
Kraujas laisvai ir netrukdomas teka sveikomis arterijomis ir kraujagyslėmis.
Dėl hipertenzijos arterijos tampa kietesnės, stangresnės ir mažiau elastingos.
Dėl to, maisto riebalai lengviau nusėda jūsų arterijose ir apriboja kraujotaką. Visa tai gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, kraujagyslių užsikimšimus, o galiausiai – širdies priepuolį ar insultą.
Pažeista širdis
Dėl hipertenzijos širdis dirba per sunkiai. Padidėjęs slėgis kraujagyslėse verčia jūsų širdį pumpuoti kraują dažniau ir didesne jėga nei įprastai.
Tai gali sukelti širdies padidėjimą. Išsiplėtusi širdis padidina riziką tokiu ligų, kaip:
- širdies nepakankamumas;
- širdies ritmo sutrikimai (aritmija);
- širdies smūgis.
Pažeistos smegenys
Kad jūsų smegenys tinkamai funkcionuotų, reikalingas sveiko ir deguonies prisotinto kraujo tiekimas.
Negydomas aukštas kraujospūdis gali sumažinti jūsų smegenų aprūpinimą krauju.
Negydoma hipertenzija taip pat gali paveikti jūsų atmintį ir gebėjimą mokytis, prisiminti, kalbėti ir mąstyti.
Hipertenzijos gydymas dažnai nepanaikina hipertenzijos padarinių. Tačiau tai sumažina būsimų problemų riziką.
Apibendrinimas
Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra labai dažna sveikatos problema Lietuvoje.
Gera žinia yra ta, kad hipertenziją galima įveikti, pakeitus keletą savo gyvenimo būdo niuansų.
Kadangi hipertenzija dažnai pasireiškia be jokių simptomų, svarbu kasmet pasitikrinti kraujospūdį.
Sunki hipertenzija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl kuo anksčiau ji bus diagnozuota, tuo greičiau ją bus galima suvaldyti!