Indrė Balevičiūtė – Bagdonė – yra viena iš Sportuojantys.lt įkūrėjų.
Indrė Balevičiūtė – Bagdonė pirmą kartą ant jaunimo scenos užlipo 2014 metais, o 2019 ir 2021-aisiais tapo absoliučia Lietuvos moterų kūno fitneso čempione, o Europos čempionate užėmė atitinkamai 6-ąją ir 5-ąją vietas.
I. Balevičiūtė – Bagdonė pasidalina įžvalgomis, kas sunkiausia šiame sporte, kuo gyvena ir apie ką svajoja čempionai.
Taigi jūsų dėmesiui – Indrė Balevičiūtė – Bagdonė ir jos pilnas interviu.
Kaip ir kada sugalvojai pradėti sportuoti sporto salėje? Kokius įpročius pakeitei sporto vardan?
Mintis eiti į salę buvo senokai, bet buvo nedrąsu.
Pirmą kartą nuėjau prieš 2013-aisiais.
Įpročiai keitėsi labai pamažu, tačiau dabar esu visiškai pakeitusi gyvenimo būdą.
Susitvarkė miego rėžimas, nebeliko naktinėjimų, mityba tapo daug švaresnė ir turtingesnė.
Apskritai, labai daug sužinojau apie kūną, sveikatą, sportą, maistą, net neįsivaizdavau, kad man tai gali būti taip įdomu.
Supratau, kokio maisto netoleruoju, pagerėjo virškinimas, odos būklė.
Šiuo metu esu laimingesnė nei bet kada. Sportas daro stebuklus.
Norėčiau, kad visi atrastų tai, kas juos veža.
Ar darai vadinamąsias sporto atostogas, kai skiri laiko visiškai atsiriboti nuo sportinės veiklos ir pailsėti kūnui ir protui nuo geležies?
Labai retai, tikriausiai vieną kartą per metus pailsiu kokią savaitėlę.
Vienas iš tokių kartų kartų buvo šiemet, kai savaitę nesportavau atostogų Ispanijoje metu, iškart po varžybų sezono.
Ilgesnę pertrauką priverstų padaryti, tikriausiai, tik rimta trauma ar liga. Nes ilgai nesportuoti tiesiog negaliu.
Atrodo, kad nebeturi, ką veikti, jėgų daug, o jų nėra, kur dėti.
Dar atrodo, kad nyksta tavo kūnas.
Nors supratu, kad tai tik paranoja ir raumenys niekur neišnyks 🙂
Jeigu loterijoje laimėtum 10 milijonų eurų, kaip gyventum toliau?
Pusę pinigų paaukočiau, o iš likusių – didžiąją dalį investuočiau.
Tikriausiai tai būtų, nekilnojamas turtas ar pan. Už dalį pinigų keliaučiau.
Taip pat norėčiau nuveikti kokių nors ekstremalių dalykų, pasisemti naujų idėjų, galbūt pabandyti įkurti proteino barą ar kažkokią sveikuolišką vietelę.
Žiemą norėčiau gyventi ten, kur šilčiau, galbūt Graikijoje, ar Ispanijoje.
O kadangi nebūtų poreikio užsidirbti, norėčiau užsiimti švietėjiška veikla, keliauti po mokyklas, darbovietes.
Norėčiau pasakoti apie sveiką mitybą, sportą ir įkvėpti kitus keistis.
Kaip sugalvojai sudalyvauti kūno rengybos varžybose? Kada buvo tavo pirmos varžybos ir kaip jose sekėsi? Kokia yra tavo įsimintiniausia varžybų pergalė ir kodėl?
Pasiūlė treneriai, pati tikrai nebūčiau sugalvojusi. Man tai atrodė išrinktųjų sportas, maniau, kad taip atrodyti gali tikrai ne kiekvienas.
Po kiek laiko supratau, kad pasiruošti gali kiekvienas, tik sėkmei varžybose, daug įtakos turi genetika bei sunkus darbas.
Pirmos varžybos buvo praėjus pusei metų po pirmo įžengimo į salę. Sekėsi net nežinau kaip.
Užėmiau 5 vietą, kas dabar, mano akim žiūrint, yra geras rezultatas.
Šiaip pati savijauta buvo keista, viskas nauja, baisu, nežinai kas bus, ko laukti, ko tikėtis.
Aš net jokių saldumynų neįsidėjau ar kitokio maisto.
Maniau, kad vis dar negalėsiu nieko valgyti 🙂
Bet visi nauji dalykai sukelia laimės pojūtį, tik jį pajutau vėliau, po keleto dienų.
Kiekvieną pergalę, kiekvieną tą paskelbimą, kai užimu kažkurią vietą, atsimenu iki smulkmenų.
Kiekviena taurė, kiekvienas medalis man asocijuojasi su begale emocijų.
Galiu papasakoti ilgą istoriją apie kiekvieną trofėjų: kaip sekėsi pasiruošimas, kaip sekėsi užkulisiuose, kaip kažkur sufeilinau ir ką valgiau po varžybų.
Įsimintiniausia pergalė galbūt buvo 2019 metų absoliučios Lietuvos čempionės titulas. Ir tai buvo todėl, nes ta pergale tikėjau, tikriausiai, tik aš pati.
Ką svarbu žinoti tiems ir toms, kurie dar nėra dalyvavę kūno rengybos varžybose, tačiau apie tai svajoja?
Bus labai sunku. Dauguma kurie pradeda ruoštis yra optimistiškai nusiteikę ir dar nežino, kas jų laukia, kai mityba dar sugriežtės, kai į treniruotes turėsi eiti su 0 energijos.
Tuomet pamatai kai kurių sportininkų vis mažėjančią motyvaciją.
Bet visų svarbiausia čia yra geras treneris.
Be trenerio, be jo žinių ir palaikymo, naujokui bus neįmanoma pasiruošti.
Svarbu ir didelis noras, nes jeigu labai to nori, susiimsi ir padarysi.
Dar yra keletas klaidų, kurias daro naujokai – arba apie save mano per gerai, arba mano, kad rezultatai bus labai greiti.
Deja, greitų rezultatų nebūna, o jeigu būna – tai greitai juos ir prarasi.
Kuo skiriasi tavo mityba prieš varžybas ir tarpvaržybiniu periodu?
Prieš varžybas mityba nuolat keičiasi.
Tai angliavandenių ciklavimas, tai vėl kažkokie būdai, kaip užkurti organizmą riebalų deginimui.
Tarpvaržybiniu periodu valgau įvairesnį maistą, nevengiu vaisių, cheat meal (saikingai, laiku ir vietoje).
Mėgstu ryžius, avokadus, vištieną, žuvį, daržoves, juodą šokoladą.
Galbūt mano mityba ir atrodo nuobodi, tačiau dievinu ją tokią, kokia ji yra.
Stengiuosi palaikyti tokias kūno formas, jog matytųsi, jog sportuoju 🙂
Būti didele, bet su daug riebalų, man asmeniškai, nėra estetiška ir gražu.
Juk visi žinome, kad mityba yra sunkiausia dalis, o ir didelis procentas riebalų nėra į sveikatą.
Kokios yra tavo atsiliekančios raumenų grupės? Kaip sprendi šią bėdą?
Atsiliekanti raumenų grupė yra sėdmenys.
Sprendžiu šią bėdą akcentuojant šiuos raumenis kaip įmanoma labiau.
Skiriu atskirą dieną šios sėdmenų treniravimui, bandau įvairias technikas, ieškau naujų pratimų.
Svarbiausia, jausti treniruojamą raumenų grupę, nebijoti eksperimentuoti.
Progresas yra, tik jis labai lėtas, tačiau esu patenkinta tuo, ką jau esu padariusi.
Nereikia daug stresuoti, kompleksuoti dėl atsiliekančių grupių, nes pas visus jų yra.
Nepamirškime ir savo dominuojančių grupių, kuriomis galime didžiuotis.
Kokie papildai yra būtini kiekvienam sportuojančiam, norinčiam gerai jaustis ir atrodyti?
Vitaminas D yra būtinas kiekvienam žmogui, ypač šaltuoju metų laiku.
O sportininkams maisto papildai reikalingi, priklausomai nuo jų tikslų, bendros savijautos.
Man tinka GABA papildai miegui pagerinti, BCAA, kre-alkalinas.
Dar kartais pasimėgauju sportinio energetiko (pre-workout) poveikiu. Retkarčiais ir proteiną.
Na, bet nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad svarbiausia ir gerai savijautai, ir išvaizdai, yra sveikas maistas.
Kaip kilo mintis sukurti projektą Sportuojantys? Kaip keitėsi ir plėtėsi šis projektas nuo jo įkūrimo?
Sportas užvaldė gyvenimą. Kadangi buvo įdomu viską žinoti ir tos informacijos buvo labai daug, norėjosi ja pasidalinti ir su kitais.
Pamažu vis daugiau siūlėme, plėtėme savo socialinius tinklus, galiausiai susikūrėme logotipą, šūkį, internetinį puslapį, užpatentavome prekės ženklą Sportuojantys.
Atsižvelgiame, ko žmonės ieško, kokie klausimai jiems kyla ir norime į visus juos atsakyti.
Smagu, kad su vyru Deividu einame vienu keliu.
Kartu viską kurti daug lengviau, o ir sportiniai pasiekimai yra daug lengviau pasiekiami su nuolatiniu palaikymu.
Kaip manai, ar Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, yra sportiška tauta? Kokie mūsų sportininkų bruožai išsiskiria iš kitų?
Lietuviai nuostabūs žmonės ir tikrai sportiški.
Lietuviai iš kitų išsiskiria kuklumu, tai matosi ir pas paprastus žmones ir pas sportininkus.
Tai galima matyti ir kūno rengybos varžybose.
Pavyzdžiui, ispanas, laimėjęs medalį, su tuo medaliu vaikščioja visą dieną jo nenusikabindamas, o lietuvis pasifotografavęs ir priėmęs sveikinimus, įsideda medalį į kuprinę ir eina valgyt 🙂
Tas kuklumas kartais pakiša koją, nes mes išsigąstame varžovų, esame linkę save nuvertinti.
O mūsų mintys yra labai galingas ginklas.
Ačiū už įdomų interviu. Su jumis buvo Indrė Balevičiūtė – Bagdonė.